Karta išduotai, daugiau nebesinori šito. Atimti šypseną- ir sugrąžinti ją nėra vilties. Esu tokia, kokia esu. Ir man atrodo - visai nieko. Kartais šoku ant stalų, skaitau geras knygas prie lango. Aš noriu daug vienu metu, o būna, kad nenoriu nieko. Ir mašina pasiutusiai lekiu dainuodama už vairo ką tik moku. Aš nepagaunama žuvis tinklu. Aš taip beveik visus pasauly myliu, kad negaliu linkėti nieko blogo. Per pilnatį taip atsitinka, kaip pilka vilke kaukiu! Ar bėgu ragana basom sniegu, nes aukštakulniais bėgt nemoku (nors gal ir moku). Su manimi retai ramu, man periodiškai "nurauna stogą". Tačiau esu ir vaistas nuo ligų (kai kuriu), galiu išgydyti net slogą. Esu tokia, kokia esu ir aš jaučiu...! ? Kai mano lūpos tars piktus žodžius, žinok, reikšmė jų visiškai kita. Kai mano akys svaidysis žaibais, žinok, jos slepia meilę. Kai bėgs per skruostus ašarų lietus, Neklausinėk kvailai, o tyliai prisiglausk, leisk verkti tol, kol liūdesys išdžius. Jei kada nors supykdyčiau tave, Tu nesiginčyk, bet atsiprašyk. Aš - Moteris, mane suprask ir gink...
Knyga, filmas:
Melodramos, detektyvai, fantastiniai, mistika